Būna pas pušį tokia sakynga kamieno dalis, katron tį tep biski daugiau jau to medzio kraujo suskaupį, nugi tų sakų. Tai jau toj pušałės dalis, jin labai degi, kap kokis parakas, ir tep skaniai vugnełė ima jų. Smalėkuciu ca vadzinam. Tai mėgstu visadu būc jau to smalėko mažais pagalukais priskaldzis, nu ir kab jau ainu pečelio ryti kūrc, tai jau su tuoj smalėkuciu pas jį. Visadu labai jau paciko man tas smalėkucis, bagi tep gardziai kvepia jisai, tokis gražus, gintarinis ir tep su juoj inkūrc gerai aina. Vugnis kap kokių saldainį tuos sakucius myli, jau cik duok tu jai šito. O tep tai kvieciu ataic in koncertų, ba pagrajysim su grupi kokių tai smalėkaicių, kur per žiemų priskaldėm, padabosim, kap dega.